Antrasis architektūros studijų semestras

Aplinka jau pažįstama, kolegos taip pat. Tik viskas iš naujo. Labai gerai.

Antrajame semestre teko projektuoti vienbutį gyvenamąjį namą. Tuo metu tai atrodė kažkas nepaprasto – kurti gyvenamąją vietą žmogui, kurti architektūrą. Tai užvedė vėl patikėti šia specialybe. Sklypo pasirinkimas, maketų darymas ir kelionė į vietą, kur (tariamai) projektuojamas namas. Viskas be galo įdomu. Šeimos modelis, funkcinės schemos ir pirmosios klazūros…  Bet vėlgi pirmasis prisilietimas prie architektūros privertė nusivilti – semestrui einant į pabaigą tai pasidarė nebeįdomu ir tiesiog liko viską pabaigti. Norėjosi padaryti daugiau, bet ne visas pmintis pavyko įgyvendinti. Dabar projektuočiau turbūt visai kitokį namą…

Vienbučio gyvenamojo namo projektas (planšetai)

Vienas iš sunkesnių uždavinių antrąjį semestrą buvo Tūrinė erdvinė kompozicija. Šešios kompozicijos: penki švaraštiniai ir visa krūva juodraštinių maketų. Iš esmės dalykas įdomus. Darant tuos penkis maketukus (matmenys maždaug 20x20x20) turėjau išmokti maketuoti, bet neslėpsiu – tikrai neišmokau.

Šalia šių praktinių užsiėmimų užtektinai turėjom ir teorijos paskaitų.

Architektūrinės medžiagotyros paskaitos pareikalavo didelės kantrybės, klausytis paskaitų būdavo neįdomu. Visai kas kita laboratoriniai. Visų pirma – galimybė ištrūkti į Saulėtekį, kur bent šiek tiek įsijausdavai į ten besimokančiųjų kailį. Taip pat puiki atmosfera laboratorinių metu. Darbas grupėje. Išeidavau pailsėjęs ir su gera nuotaika. (Šis dalykas pasikeitus programai nebedėstomas)

Taip pat turėjome Mažaaukščių pastatų konstrukcijas. Gilintis į šį nelengvą mokslą nebuvo paprasta. Daug medžiagos, skaidrių ir mintys klajojančios kažkur kitur. Apie projektavimą arba kitus savaitgalio planus.

Ir Geodezija. Norėčiau apie ją pasakyti kažką gero, bet nelabai turių ką. Gal tik tai, kad pro septinto aukšto langus, kur vykdavo laboratoriniai, buvo gražus vaizdas į pušynus. Nei paskaitos nei laboratoriniai man nepatiko ir šiaip jau nelabai supratau, kam architektui tokios žinios reikalingos.

Dar užsienio kalba. Apie anglų kalbą nelabai galiu ką pasakyti, kadangi pats mokiausi vokiečių. Taip jau išėjo, kad mokykloje pirmoji mano užsienio kalba buvo vokiečių. Šiaip šis dalykas niekuo neišsiskyrė. Užsienio kalba privaloma visiems studijuojantiems aukštojoje mokykloje. Galbūt norėjosi kažko architektūrinio – terminų ar kitų praktiškai pritaikomų žinių. Beje anglams kiek pamenu teko tai mokytis.

Vienintelis dalykas antrąjame semestre iš praėjusio semestro – piešimas. Interjerai, o vėliau ir eksterjerai privertė paplušėti iš peties. Kadangi tai nauja, pradžioje teko kankintis kol teisingai susidėliodavai taškus ir horizonto liniją. Ji visada budavo šiek tiek per aukštai arba šiek tiek per žemai.

Piešimas

Ir praktika. Daugybė darbų, iš kurių buvo mažokai naudos. Aišku vėlavom, dirbom paskutinėmis dienomis, bet suspėjom.


Piešimo praktika

Visai kas kita buvo architektūrinių apmatavimų praktiką. Apie šį dalyką liko tik teigiami prisiminimai. Iš tiesų tai buvo naudinga(pritaikoma kitame semestre) ir įdomu. Ir nors aplinka – Antakalnio kapinės –  iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai įkvėpiančiai, tačiau nejučiomis pajutom simpatiją tai vietai ir jautėmės ten lyg parke.

Antakalnio kapinėse

Tai buvo puiki patirtis ir galimybė susipažinti su šiuo objektu – gausiai lankomu turistų.

Architektūrinių apmatavimų praktika

Viskas prabėgo greitai. Antrasis semestras privertė vėl patikėti šiomis studijomis. Žinoma, neapsieita be nusivylimų, nesusipratimų. Dažnai norėjosi viską mesti ir eiti Gyventi. Bet susitvardai, įtikini save, kad viskas griet baigsis ir lauki tos pabaigos. Pabaigoje kaip minėjau buvo dvi praktikos. Manau, jos galėtų būti organizuojamos kiek kitaip, beje vienos jau neliko. Tai žinoma nėra į gerą, bet jei dėl to atsirado galimybė ilgiau paatostogauti – tuomet gerai. Man atostogų pritrūko. Žinoma, iki rugpjūčio aš dirbau, bet ko gero mėnesio man neužteko pasikruti jėgų naujai pradžiai. Galbūt dėl to, kad visą vasarą aš kažką veikiau: praktika, darbas, kelionės… Bet kitaip ir neįsivaizduoju. Pusę metų gyvenant atsiribojus, matant tik savo darbus, kitaip ir neįmanoma. Norisi ištrūkti ir aprėpti kuo daugiau…

Laikui bėgant dar papildysiu šį įrašą naujomis mintimis ir nuotraukomis.

Gal ir Tu nori papasakoti savo istoriją? Kokie buvo tavo pirmieji žingsniai architektūros fakultete? Papasakok! Rašyk į komentarus ar privačią žinutę, susieksim ir Tavo įspudžiai atsidurs čia.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s