Ketvirtas architektūros studijų semestras. Kelio vidurys ar tik kelio pradžia?

Viskas vyko visai neseniai. Mintys jau nusistovėjo, kai kas pasimiršo, bet svarbiausia – ramu. Pasakoti apie savo studijas negalima tik pasibaigus peržiūroms ar sesijai. Ne dėl to, kad šventi.

Tuo metu dažniausiai nori išsimiegoti, pailsėti, veikti “nieko”, bet tik nekalbėti apie mokslus.

O dabar jau tinkamas metas.

 

Tik dabar iškilo klausimas, ar šio semstro pabaiga ženklino studijų mediumą, ar visgi tai tik pradžia.

Nes žvelgiant iš tam tikros pozicijos būtent taip ir atrodo.

Pirmas rimtas darbas. Na gal nerimtas, bet šie tiek rimtesnis tai tikrai. Pirmas darbas kompiuteriu. Pirmas prisilietimas prie realybės: skaičiavimai, šiluminiai nuostoliai, debitai, kolektoriai, parkingai ir daugybė kitų sunkumų, su kuriais susiduria kiekvienas projektuotojas.

Kalba eina apie Daugiabučio gyvenamojo namo projektą. Tai ketvirtojo semestro ašis, apie kurią sukosi visi pusė metų, sukomės ir mes nuo pat semestro pirmųjų dienų.

Sklypas, maketas, koncepcija, planšetai. Tai ką darydavom visą semstrą – teko padaryti per du mėnesius. Ir tai iš tikrųjų gerai. Nesusipyksti su savo darbu ir su savimi pačiu. Ir pasirodo įmanoma suspėti. Na beveik.

O tada prasideda visas “smagumas”. Pastato detalizavimas. Arba techninis (nepilnos apimties) projektas. Didelė papkė. Krūva brėžinių. Esmė.

Būta ir skambesnių pavadinimų, bet jie geriau telieka neatskleisti.

 

Daugiabučio gyvenamojo namo projektas (vizualizacija)

Darant šį projektą teko bendradarbiauti tarpdiscipliniškai. Be architektų mums gelbėjo (o kai kada ir kišo pagalius į ratus) ir inžinieriai. Teko sužinoti apie visas komunikacija ir inžinerijos sritis. Šildymas, vėdinimas, dujos, elektra ir taip toliau. Buvo sunku metus nelaikius rankoje skaičiuotuvo perprasti aibes įvairių formulių, lygčių, konstantų ir lentelių. Laimei nuo visų šildymo ir vėdinimo negandų gelbėjo konstrukcijos ir elektrotechnika. Konstrukcijose išmokau daug ir džiaugiuosi, kad šis dalykas nekelia jokių antipatijų. Dėstytojas sudomindavo teorijos užsiėmimuose, bent pradžioje, o per praktiką sužinodavai tiek, kad užteks dar kokiem metam į priekį.

O elektra – ten viskas buvo aišku, kaip du kart du ir tik vienas brėžinys. Visi vienareikšmiai šiam dalykui uždėjo didelį pliusą ir nusprendė – daugiau jaunų dėstytojų mūsų fakultete ir visame VGTU. Tačiau tai tik viena Pastatų inžinerinių sistemų dalyko pusė. Kita – ne tokia gera, bet kaip sakoma – geriau viena kartą susitikti su ja nei šimtą kartų išgirsti.

 

Daugiabučio gyvenamojo namo projektas (vizualizacija)

Be Pastatų inžinerinių sistemų, Daugiaaukščių pastatų ir specialiųjų konstrukcijų bei Daugiaaukščio pastato techninio ir darbo (kompleksinio) projekto turėjome dar keturis dalykus.

Antras Architektūros istorijos semestras. Vėlgi, tik geri atsiliepimai. Nenoriu plėstis – apie šį dalyką jau buvau užsiminęs įraše apie trečiąjį studijų semestrą.

Taip pat dar vienas kompozicijos kursas – Tektonika architektūroje. Iš esmės jis ganėtinai vykęs. Tiek darbo apimčių, tie vertinimo ir paskaitų grafiko atžvilgiu. Taip pat kiti dėstytojai, nei prieš tai buvusių kompozicijos kursų. Vienas maketas ir tektoninės sistemos analizė grupėje. Visumoje viskas neblogai. Patiko.

Piešimą pakeitė Skulptūra ir tapyba. Ir labai gerai. Šias dalykas skyrėsi nuo piešimo kaip diena ir naktis. Tapyba buvo puiki proga atsipalaiduoti ir užsiimti “spalvų terapija”. Taip pat galimybė pasimiršti ir prasiblaškyti nuo techninių ir mechaninių darbų.

Skulptūra veikiau sėkmės reikalas. Dėstytojui patiks arba ne.

Ir dar Etika arba Architekto etika. Apie Etiką neteko nieko girdėti. Pats rinkausi Architekto etiką. Tikėjausi sužinoti, kaip tam tikrose situacijose turi elgtis architektas ir taip pat lengvai užsidirbti pažymį. Pavyko tik lengvai užsidirbti pažymį. Naivu buvo tikėtis, kad dėstytojas (dėstė ir Architektūra ir psichologija) pasikeis.

Semestras iš tiesų buvo sunkus. Daug kas jį įvardindavo kaip patį sunkiausią. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad tai visiška tiesa. Žinoma, suspėti viską padaryti laiku kaip visada nesisekė, bet eskizinis projektas bei maketas padaryti anksčiau, mažas kitų dalykų krūvis viską išlygino. Jei nebūtų kai kurių bereikalingų brėžinių braižymo bei keletos nesusipratimų – šis semestras taikytųsi į vieno iš geresnių vietą.

Beje, po tikrai nelengvo semestro laukė nelengva praktika. Tai intro į trečio kurso antrąjį semestrą – Miestelio plėtros projektą. Kitaip tariant, tai ką paprastai darytume semestro pradžioje – visa tiriamoji dalis ir darbiniai brėžiniai, padarėme prieš ir sutaupėme daug brangaus laiko.

VGTU architektūros fakulteto studentas Giedrius S.

Gal ir Tu nori papasakoti savo istoriją? Kokie buvo Tavo pirmieji žingsniai architektūros fakultete? Papasakok! Rašyk į komentarus ar privačią žinutę, susisieksim ir Tavo įspūdžiai atsidurs čia.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s