Pamąstymai architektūros tema: architektas – režisierius

Tai nebus nauji žodžiai. aš panašiai mąstant girdėjau Algimantą Kančą ir E. Miliūną. nežinau, kada jie tai suvokė, bet aš tai visai neseniai…

mėčiausi, ar rinkis architektūrą, ar režisūrą. atmesiu tai, kad iš šono jutau spaudimą studijuoti architektūrą ir labai didelį nepalaikymą studijuoti režisūrą. tad teko rinktis, ar kovoti su tėvais ir daryti savaip, ar siekti savo senos svajonės būti architekte (režisūrai poreikis atsirado tik dvyliktoje klasėje). išgryninus savo svajonę, gavau atsakymą, ko man iš tikro reikia:kūrybos, be kurios gyventi negalėčiau, saviraiškos ir savęs realizacijos, įdomios aplinkos, žmonių ir nemonotoniško 8 darbo valandų darbo. todėl stojau į architektūrą. ji atitiko viską. tik po pirmo kurso supratau, kad architektūrą yra labai panaši į režisūrą. tuo metu kaip tik vaidinau spektaklyje ir vėl mąsčiau, ar pasirinkau teisingai… architektūra režisuoja

 

architektūra savotiškai režisuoja žmonių gyvenimus. architektas nubraižydamas planą sukuria scenarijų. suplanuoja žmonių gyvenimus, apskaičiuoja jų judėjimo trajektorijas, susitikimo erdves, poreikių tenkinimo vietas…aišku, baldai gali būti perstumdyti, bet sienos – jų vietos taip lengvai nepakeisi.

planas tai ne tik scenarijus, pagal kurį architektas pastato spektaklį (suprojektuoja pastatą), bet ir grožis, kurį jau pradedu suprasti. dėkoju dėstytojams, kad moko mane komponavimo, o Dievui, kad suteikė estetikos pajutimą, nes planas yra kompozicinių vienetų visuma. kertinis akmuo, iš kurio architektas gali kaip koks chiromantas išskaityti estetiką ir funkcionalumą.

būtent architektūroje tinka pasakymas: visumą kuria detalės, o detales koreguoja ir valdo architektas. jos jam paklūsta.  man dar ne…

architektas panašus ne tik į režisierių, bet ir į kompozitorių. muzika yra tam tikrų dermių, garsų, sąskambių, akordų kompozicija. graži muzika skamba harmoningai, nekelia jokio nerimo taip pat ir pastatas. jei jo proporcijos, santykiai, ritmikos elementai skamba (žiūrisi), tai jaučiama harmonija, o jie ne, tada kyla įvairūs klausimai, nes akis fiksuoja daugiau nei mums pavyksta suvokti. tas kažkas mus pradeda erzinti… mano kambaryje meistras blogai pakabino radiatorių, na, kokiais 2 mm pakilęs vienas kampas ir tai jau nebeskamba, kai radiatorius nelygiuoja su palange. tas pats ir su vonios kambario stakta ir plytelių siena. aišku, laikui bėgant tokie maži meistrų ,,nuklydimai” dingsta, nes akis apsipranta, bet įėjus į švarų dar neapstatytą kambarį, jie veda į neviltį.

štai kaip aš sujungiau savo dvi svajones:) būti architekte ir režisiere. gal šioje specialybėje atrasiu kiekvienąkart vis ką nors nauja, kur galėsiu save išreikšti ne tik tūriu, bet ir žodžiu.

VDA KDF Architektūros magistrantė Monika L.

“Pamąstymai architektūros tema: architektas – režisierius“  – 2009-12-06

http://pomolo.blogas.lt/pamastymai-architekturos-tema-architektas-rezisierius-109.html

Gal ir Tu nori papasakoti savo istoriją? Kokie buvo Tavo pirmieji žingsniai architektūros fakultete? Papasakok! Rašyk į komentarus ar privačią žinutę, susieksim ir Tavo įspūdžiai atsidurs čia.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s