Pirmasis

Noriu įspėti, kad tai tik mano nuomonė. Ji nėra vienintelė.

Pirmasis….

O taip. Jau miglotai prisimenu jį.

Pažindimasis su naujais žmonėmis – kolegomis.

Viskas nauja. Tiek įšūkių.

Tokia heroiška ir archaiška atrodė ši specialybė iš šalies. Gražiausiomis spalvomis piešiama ji visgi slepia ir kitą savo pusę. Bet apie tai ne iš karto.

 

Fakultetas senamiestyje, sutvarkytos auditorijos bei šviesūs koridoriai… Aukštesnių nei įprastai siekių vedini žmonės. Savita atmosfera. Sava respublika – taip mes kartais vadiname savo fakultetą.

Prisimenu pirmąsias paskaitas – aukštoji matematika. Atrodė taip rimta ir sunkiai įveikiama. Tačiau viskas praėjo sklandžiai. Beveik. Hiperboloidiniai paraboloidai ir kiti traškučiai giliai įsirėžė atmintin ir turbūt po daug daug metų prisimindami savo pirmuosius žingsnius Architektūros fakultete mes būtinai juos paminėsim.

Penktadieninė braižomoji geometrija buvo taip artima mokyklai, žinoma tik tiem, kas braižybą mokėsi vidurinėje. Aš mokiausi ir tai man leido pasijausti, kad bent kažkurioje srityje aš kažką moku! Projekcijos, perspektyva ir šešėliai. Elementaru ir paprasta. Ir nors tai turėjo praversti kitame semestre, bet, deja, per mažai buvo į tai gilintasi ir pasitaikius progai pritaikyti įgytas žinias, jau nebežinojai kokį spindulį imti ir kur kokia plokštuma turi būti…

Kompozicijos kursas. Jame buvo visko tiek daug.

Antikinių orderių studija (vis laukianti įrėminimo, kaip priminimas, nuo ko viskas prasidėjo) kelia nostalgiją senovei, bet iki šiol nesuprantu jos prasmės.

Antikinių orderių studija

Taip, gal ranka ir įgudo braižyti, bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad atbraižęs tuntą kolonų, kaneliūrų ir visokių kitokių detalių aš išmokau braižyti. Tikrai ne. Gal tai davė disciplinos, gal leido pajusti viso šio mokslo pradą, nuo ko tai prasidėjo… Arba aš kažko nesupratau!?

Kitaip buvo su gamtos formu studija – bionika.

Bionika

Tai iš tiesų naudinga ir įdomu, tai visas atskiras mokslas, bet tūlam pirmakursiui sunku suprasti, kad tai galima pritaikyti ir yra pritaikoma kaip konstrukcijos ir iš to padaromas menas. Aš to nesupratau. Man tai tebuvo formalumas, kuris atėmė daug laiko. Prie visų metrų, ritmų ir nutaškavimų buvo ir pirmasis „maketas“, kuris be abejo sukėlė paniką „ir iš ko gi tai dabar padaryti“??? Šalia viso to buvo dar ir atliejimas.

Ir nors tapyba man patinka, tačiau abstrakčių formų tonavimas juodu tušu nebuvo labai tapybiškas ir veikiau priminė mechaninį darbą, kuris vieniem tapdavo meditacija, o kitiem – ne. Gal ir gerai, kad ši užduotis tapo neprivaloma, tačiau tai turi ir tam tikrų minusų.

Kompozicijos dalykas buvo vienas iš svarbiausių. Kaip ir grafika, apie kurią to nepasakyčiau. Laisvu grafiku lankomos paskaitos ir iš pirmo žvilgsnio elementariomis bei paprastomis atrodžiusios  užduotys tapo tikru akmeniu po kaklu. Dešimtys juodraščių ir tobulo varianto nematyti. Tiko, tas kas pavyko ir beliko džiaugtis, kad gyvenime nebereikės su tuo susidurti. Nors nevisai. Gaila, nes turėjom išmokti daug. Turėjom išmokti apipavidalinti ir išpildyti savo tolimesnių projektų planšetus. Bet tai supratom tik vėliau.

Namo kopija

Antūražas

Nuo architekūros fakulteto pailsėdavom sukdami ratus Saulėtekyje, per kūno kultūros užsiėmimus. Man tai patikdavo – pušynai, grynas oras ir jokių minčių apie studijas. Deja tai tapo tik pasirenkamu dalyku.

Kas dar? Filosofija. Arba technikos filosofija. Pasirinkau pirmąją. Apie abu dalykus vienodai neturiu nuomonės. Tai eiliniai privalomieji, sistemos primesti dalykai, kurie pirmakursį turi priversti pasukti mokyklinę galvelę ir pažvelgti toliau ir giliau į gyvenimą ir jo prasmę, bet anaiptol, nevisada taip būna.

Ir nepamirškim piešimo. Metus prieš tai (ruošiantis stojamiesiems) zulinus įvairius geometrinius kūnus ir natiurmortus, tą teko daryti dar pusmetį. O kur dar kalnas eskizų. Ir nors darbo daug, tačiau užsiėmimai piešimo studijose, kurios yra savotiškoje mansardoje, nebuvo tokie ir blogi, būta smagių akimirkų ir pokalbių apie viską.

Natiurmortai
Piešimas

Reikia nepamiršti ir meno istorijos. Taip, tikėjausi tikrai daug, nes istorija man patiko, žavėjausi ja. Norėjau sužinoti daug naujų dalykų, įdomių dalykų – to ko dar nežinojau. Bet tik dar kartą pakartojome kursą nuo pačių seniausių laikų, prišistorės iki šių laikų. Ir viskas. Nors ne visai. Labai patiko kai kurių paskaitų pabaigoje dėstytojo rodyti filmukai, netradicinis menas. Tai buvo tikrai įdomu. Bet tai nebuvo šio dalyko pagrindas, o galėjo būti.

Vienas didelis nesusipratimas dabar man atrodo tie pusė metų. Ėjimas nurodytomis kryptimis ir blaškymasis tarp nežinia kokių objektų. Visas entuziazmas pamažu blėso, su proporcingai didėjančių darbų kiekiu. Aš su tuo sunkiai susidorojau, nes nebuvau tam pasiruošęs, netikėjau pasakymais: „bus sunku, nestok čia“ ir „gal geriau kur nors kitur stok, tik ne į architektūrą“. Tvirtai tikėjau ir pasitikėjau savimi. Mokykloje nebuvo sunku – nebus ir čia. Anaiptol.

Pirmosios bemiegės nakys ir išvavėjusios akys. Iš pradžių tai gal ir atrodė žavu ir įdomu, bet vėliau tik vertė savęs gailėti(s).

Dažnai pasijausdavau lyg vis atsimučiau į sieną ir neapleisdavo mintys, kad „galbūt, tai ne mano kelias…“

Labiausiai tada įvertinau žmones esančius šalia. Jei ne jie, galbūt aš ir ko gero daug kitų, jau būtų užvėrę šio fakulteto duris. Bet aplinkiniai žmonės priversdavo atrasti savyje jėgų. Ir mes susitvarkėm su tuo.

Pirmame semestre man pritrūkos architektūros ir buvo kilę minčių viską mesti, nes tikrai ne to norėjau. Buvau nusivylęs, bet atostogos namuose sugrąžino į tikrąjį gyvenimą ir atsirado noras išbandyti, kas toliau.

Džiaugiuosi, tuo kad per pirmąjį semestrą pažinau miestą, kuriame studijuoju. Aplankiau tikrai daug vietų ir pamačiau visko daug. Gal dėl to ir nesusitvarkiau su darbų grafiku, bet nė kiek nesigailiu.

Laikui bėgant dar papildysiu šį įrašą naujomis mintimis ir nuotraukomis.

Gal ir Tu nori papasakoti savo istoriją? Koks buvo tavo pirmasis semestras architektūros fakultete? Papasakok! Rašyk į komentarus ar privačią žinutę, susieksim ir Tavo įspudžiai atsidurs čia.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s