Trečias semestras. Antrieji metai Architektūros fakultete

Trečiasis semestras iki šiol išlikęs mano atmintyje kaip pats geriausias. Bent kol kas.

Priežasčių daug.

Bet pradėsiu iš pradžių.

Vasara duoda savo ir sugrįžti į Pylimo gatvę rudenį tikrai norisi. Taip, tikrai norisi mokytis. Šis semestras ne išimtis, kaip ir prieš tai buvę – tai vienas didelis nuotykis. Svarbiausia, kad į šį nuotykį gali leistis jau pažįstamais takais ir su pažįstama kompanija;)

Tai ką prisimenu pirmiausia…

Du mokomieji dalykai įsirėžę atmintin. Dėl jų tikrai verta studijuoti architektūrą.

Visų pirma Architektūros istorija. Manau, kad tai turbūt geriausias dalykas, kuris gali nutikti VGTU ir tik Architektūros fakultete. Architektūros istorijos paskaitos priverčia pasijausti studentu – ne tuo studentaujančiu, bet tikru studijuojančiu studentu. Didžiausias nuopelnas, žinoma, dėstytojai. Nes didžiąja dalimi studijų dalyko sėkmė priklauso nuo dėstytojo. Nemėgstantiems sarkazmo ir ironijos – teks nusivilti. Paskaitų metų netrūksta ir vieno ir kito. Bet tai turbūt ir padaro istoriją žavia.

Kitas dalykas, kuris daugelio studentų manymu turėtų būti dėstomas anksčiau ir geriausia du semestrus (kaip beje architektūros istorija), padalinant medžiagą, nes jos tikrai labai daug. Kyla klausimas: “Kodėl taip nėra?” Čia turėtų būti ilgas ir nuobodus aiškinimas apie studijų sistemą, studijų programas ir visokius kitokius panašius dalykus. To tikrai nedarysiu šiame įraše. Grįžkim prie esmės. Kalba eina apie Pastatų tipologiją. Tai vienas iš pamatinių architektūros studijų dalykų. Juk nesuprojektuosi pastato nežinodamas, kokių pastatų būna ir iš ko jie turi būti sudaryti. Būtent to ir mokoma šio dalyko paskaitose. Ir, beje, visai “ne sausai”, o net labai įdomiai, su daug praktinių pavyzdžių, kurių tarpe ir “jūsų dėstytojo! suprojektuoti pastatai” (kas žino – supras šią mintį). Šis dalykas taip pat priverčia pasijausti studijuojančiu.

Nuobodžiauti neteks ir per praktinius užsiėmimus. Kompozicija ir šį semestrą privers paplušėti “už vieną kreditą”. Taip taip. Tik vieną, o darbo kaip už kokius šešis. Bet vėl gi. Darbas įdomus. Visų pirma tikros realios vietos kompozicijai paieškos Vilniaus ar kito miesto senamiestyje. Jau tai įdomu. Vėliau pastatų maketavimas. O tada ir visa kita, kas jau būna nebeįdomu, nes atsibosta. Dar nepamirškim planšeto ir nesugebėjimo trečią semestrą suprasti kompozicijos. O viskas atrodė taip gerai.

 

Kompozicija “Mastelis architektūroje” (planšetai ir maketas)

 

Bet čia tik vienas nusivylimas jūroje kitų.

Dar labiau džiūti smegenis privertė Kompiuterinio projektavimo pagrindai. Sunku komentuoti dalykus, kurių nesupranti, kurie nekelia gerų prisiminimų, net jei atrodo, kad viskas praėjo sklandžiai. Dalykas gal ir įdomus ir be galo reikalingas mums, kurie visą gyvenimą braižys kompais. Bet, manau, geriau vietoj Revito kosmoso platybių, iš kurių ir kilo blogo pavadinimas no sky no city, mus būtų pamokę braižyti AutoCadu. Būtų tikrai naudingiau. O mokėti juo braižyti būtina (bus kitam semestre). Vadybininkus VGTU tai moko braižyt AutoCadu, o architektai turbūt turi gimti mokėdami juo braižyti. Vėl gi sistema (galbūt reikia atskiro įrašo apie tai).

Piešimo paskaitose teks zulinti architektūrinių portretų dalis – akis, nosis, ausis, lūpos. O galiausiai ir gyvi modeliai. Daug kas sako, kad tai sudėtingiausias piešimo semestras. Pripažinkim, piešti portretus tikrai nėra lengva. O šiaip bendrai trečiajame piešimo semestre nieko neypatingo ir vežančio, bet visgi tam tikras judėjimas į priekį.

Piešimas

 

Semestro pažiba – Poilsio komplekso gamtinėje aplinkoje. Tai buvo didžiausia laisvė kūrybai. Buvo galima daryti praktiškai ką nori ir kur nori. Nors ne visai. Reikėjo daryti poilsio kompleksą. Ir turėjai pasirinkti vietą gamtoje ir kad tai nebūtų Nacionaliniai parkai ir bla bla bla. Vistiek buvo gerai ir manau, kad tokio projekto ir tokio semestro tikrai reikia. Ir nors jam prikabinta urbanistikos katedros etiketė, bet urbanistikos čia mažai. Šiame dalyke svarbiausia savęs neriboti ir stengtis padaryti, kuo daugiau ir kuo geriau. Tuo labiau, kad tai paskutinis darbas, atliekamas ranka… O šiaip galiausiai viską nulemia gražus maketas, gražūs planšetai ir viskas. Na ir tai, kaip dirbai viso semestro metu.

 

Poilsio komplekso gamtoje projektas (maketai)

 

O iš “laisvo pasirinkimo” galima rinktis Psichologiją arba Architektūrą ir psichologiją. Aš pasirinkau pastarąją ir vien tik dėl vertinimo sistemos, nes “architektūros” ar “psichologijos” ten nelabai išmoksi. Nebent labai labai labai to norėtum. Paskaitose dažnai tekdavo nuobodžiauti, bet tai tikrai geriau nei bandymas pavirsti delfinu psichologijos paskaitose.

😉

VGTU Architektūros fakulteto studentas Giedrius S.

Gal ir Tu nori papasakoti savo istoriją? Kokie buvo Tavo pirmieji žingsniai architektūros fakultete? Papasakok! Rašyk į komentarus ar privačią žinutę, susieksim ir Tavo įspūdžiai atsidurs čia.

Reklama

1 komentaras

  1. Visai netyčia radau tavo prisiminimus. Kam prisiminimai, kam ateitis 😉 Ir tikrai galiu pritarti, kad po vasaros norisi grįžti į tą Pylimo gatvę. 😀 ir gera širdy pagalvojus, kad jau orderių braižymas praeity. Sėkmės baiginėjant studijas 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s