Tretieji studijų metai Architektūros fakultete: Erasmus patirtis II

Tretieji studijų metai. Erasmus patirtis

Tretieji studijų metai visiems būna kitokie. Ne vien dėl to, kad vėl tenka sutikti naujus žmones ir studijuoti naujus dalykus.

Vieniems šie metai kitokie dėl pratuštėjusių auditorijų ir sumažėjusio žmonių skaičiaus grupėje, o kitiems dėl visiškai pasikeitusios studijų aplinkos – akademinės grupės, universiteto ir šalies. Visa tai puikiai sutelpa į žodį – Erasmus.

Kaip minėjau, savo Erasmus studijoms pasirinkau Florencijos miestą. (Florencija – miestas vidurio Italijoje – Toskanos regiono sostinė)

Pradėjau rašyti šį įrašą jau įsibėgėjus mokslams, kadangi kai kurie moduliai studijuojami metus, tad vėliau papildysiu informaciją.

Per tuos keletą mėnesių susikaupė daug įspūdžių ir minčių. Ir nors šie mėnesiai prabėgo akimirksniu, per juos įvyko visko tiek daug, kiek turbūt neįvyksta per metus.

Bet apie viską nuo pradžių.

Išvykti studijuoti pagal Erasmus mainų programą – neįkainojama patirtis. Žinoma, su tuo nesiginčysiu, bet reikia pripažinti, kad tenka patirti ne vien gerus išgyvenimus, bet tiek vieni tiek kiti išgyvenimai yra neįkainojami, nes jie užgrūdina tave ir išmoko naujų dalykų.

Nusprendus išvykti mokytis pagal Erasmus programą laukia nemažai sunkumų – universiteto paieškos, atranka, dokumentų tvarkymas ir t.t. Nemažiau rūpesčių kyla ir nuvykus į studijų šalį bei miestą, kuriame praleisi semestrą ar net visus metus.

Mums pasisekė, nes į Italiją vykome keturiese. Pažįstama kompanija šioje situacijoje labai gelbsti – jautiesi žymiai saugiau ir labiau savimi pasitiki.

Visą kelią nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto iki pat Florencijos kelionėje mus lydėjo lietuviai. Lėktuve, autobuse, traukinyje.

Nuvykus į Florenciją daugiausiai sunkumų iškyla su gyvenamąja vieta. Florencijos universitetas nesuteikia apgyvendinimo, o gyvenimas Studentų name atsieina nepigiai. Tad tenka išsinuomoti kambarį arba lovą kambaryje, o padaryti tą beveik nemokant italų kalbos tikrai sudėtinga. Laimei, mums ir čiapasisekė, galima sakyti sėkmingai apsigyvenime Florencijoje jau antrąją dieną. Vėliau mes pakeitėmegyvenamąją vietą, todėl reikia nusiteikti, kad pirmasis būstas nebūtinai bus vienintelis.

Patarimai.
Šioje situacijoje labai praverčia kuo geresni italų kalbos įgudžiai ir komunikabilumas. Angliškai kalba nedaugelis italų, o jei ir moka, tai save nuvertina ir dažniausiai renkasi bendrauti gimtąją kalba.

Atvykus siūlau pasinaudoti couchsurfing‘u. Tai svetainė skirta keliaujantiems surasti nemokamą nakvynę visame pasaulyje. Palikus lagaminus ir turint kur nakvoti, bus lengviau rasti nuomojamą kambarį ar lovą. Galbūt net žmogus, pas kurį apsistosi, galės tau padėti, tuo labiau jeigu jis vietinis ir moka italų kalbą.

Sėkmingai apsigyvenus laukė pirmosios dienos universitete.
Florencijos universiteto Architektūros fakultetas įsikūręs dviejuose pastatuose. Santa Verdiana ir Santa Teresa – pirmasis buvęs vienuolynas, vėliau kalėjimas, jame vyksta dauguma paskaitų, o antrasis pastatas taip pat buvęs kalėjimas, ten vyko geriausiu atveju pora paskaita (priklausomai nuo to, kokius modulius pasirinksi). Dar yra Architektūros fakulteto biblioteka.

Mokslo metai Architektūros fakultete prasidėjo paskutinę rugsėjo savaitę. Mokslo metai čia taip pat skirstomi į du semestrus. Vienintelis skirtumas – dalis studijuojamų dalykų dėstomi vieną, o dalis – du semestrus. Būtent dėl šios priežasties studijuoti į Florenciją vykstama metams, o ne semestrui.

Kaip jau minėjau, mokslai čia prasideda tik rugsėjo paskutiniąją savaitę. Pirmoji savaitė iš tiesų varginanti, nes nežinai, kur eiti ir kokius modulius pasirinkti. Iš Tavęs taip pat reikalauja įvairių dokumentų ir t.t. Prie geležinės tvarkos pripratusiam VGTU studentui šis laikotarpis atrodo visiškas nesusipratimas ir sukelia nemažai streso. Tuo labiau, kai viskas italų kalba. Panašų jausmą teko išgyventi ir antrojo semestro pradžioje, kadangi gali tekti rinktis dalykus, kurie dėstomi tik antrą semestrą.

Bet susidėliojus tvarkaraštį viskas stoja į savas vėžės.
Mes nesirinkome mokytis visų trečio kurso modulių ir šiek tiek pakeitėm savo tvakaraštį.
Pirmadieniais lankėme kraštovaizdžio architektūros dalyką. Semestro metu reikėjo atlikti keletą praktinių užduočių, daugiausiai piešimo. Analizavome vieną iš trijų netoliese fakulteto esančių aikščių, vėliau tokiu pačiu principu ir vieną iš fakulteto kiemelių. Kursinis darbas – nedidelio kalnų miestelio Montepulčiano viešosios erdvės ir šalia jos esančių parkingų sutvarkymas.
Vietoj šio dalyko galima pasirinkti Restauracijos dalyką, kuris vyksta tuo pačiu metu.

Antradieniais lankėme urbanistikos modulį. Pirmąjį semestrą atlikome vieno Florencijos rajono analizę, o antrąjį semestą – turėjome naujai suplanuoti sporto centrą su stadionu, aikštynais ir kita infrastuktūra.

Trečiadieniais turėjome Porfolio kūrimo užsiėmimus. Pradžioje turėjome atlikti keletą užduočių Photoshop‘u. Pirmojoje reikėjo savo veidą įklijuoti į renesansinį paveikslą, antroji užduotis – dviračiai Florencijoje, o trečioji – manifestas – plakatas pristatantis tavo asmenybę. Na, o galutinė užduotis – tavo asmeninių darbų portfolio. Šis dalykas tikrai naudingas ateityje, tik gaila, kad šiame modulyje pačio Photoshop‘o pamokų kaip ir nebuvo. Dėstytojas daugiau dėmėsio skyrė supažindinimui su užduotimis, istorija, bandymams mus įkvėpti ir konsultacijoms.

Ketvirtadienį – pagrindinis mūsų dalykas – projektavimas. Jis mums svarbiausias ir jį mes įvertinome geriausiai. Pirmuosius mėnesius dėtytojas vedė teorinius užsiėmimus, kuriose buvo daug filosofijos, istorijos, idėjų ir įkvėpiančių minčių. Tai esminis skirtumas su studijomis Lietuvoje. Pradinėje stadijoje čia stengiamasi padėti studentui mąstyti filosofiškai, įjungti vaizduotę, o ne iš karto imti programą ir pradėti projektuoti.
Iš pradžių mums buvo skirtos kelios užduotys-pratimai. Tai interjero užduotis – suprojektuoti koplyčia, meditacijos arba arbatos gėrimo ceremonijų kambarį. Taip pat tipologijos užduotys ir pratimai. Ir praėjus, ko gero, dviems mėnesiams mes pradėjome projektuoti. Mūsų tikslas – Modernaus meno muziejus Lukoje. Dirbti teko poromis su studentais italais. Tai buvo įdomi patirtis, nes pirmą kartą per studijų metus teko kurybinį darbą daryti kartu ir dalintis mintimis bei idėjomis. VGTU esame ugdomi, kaip ambicingi individualistai, tad buvo įdomu save išbandyti ir atrasti dirbant kitaip.
Rezultatas buvo labai geras, nepaisant visų prieš tai patirtų kūrybinių kančių.

Na, o pentadieniais – Šiuolaikinio miesto ir meno istorija. Šis dalykas teorinis ir dėstomas anglų kalba. Šioje paskaitoje, lyginant su kitomis, mes jautėmės geriausiai, nes supratome apie ką eina kalba. Kituose dalykuose dažniausiai dėstoma italų kalba, tad dažnai prireikdavo dėstytojų arba grupės draugų pagalbos.
Ir nors šio dalyko pavadinime yra žodis – „šiuolaikinio“, tačiau apie „šiuos laikus“ nebuvo pasakojama. Dėstytojas savo kursą pavadino – „Florencijos monumentai“. Mums, iš užsienio atvykusiems studentams, buvo tikrai įdomu sužinoti apie savo studijų miestą. O ir dėstytojas nestokojo humoro, tad jo paskaitas lankėm su malonumu.
Apie šiuolaikinę architektūrą buvo kalbėta kito semestro metu. Turėjome tikrai kompetetingą dėstytoją, kurio paskaitos motyvavo lankyti šį modulį, suteikė naujų žinių, naują požiūrį į architektūros istoriją ir žinoma anglų kalbos žinių.

Antrąjame semestre dar turėjome Miestų sociologiją. Taip pat anglų kalba. Man asmeniškai šis dalykas labai patiko. Jis padėjo atrasti kitą architektūros pusę, apie kurią niekad nepagalvoji. Šis dalykas vyko Workshop‘o forma – turėjome vos keletą susitikimų.
Atlikome dvi užduotis. Pirmoji buvo tyrimas, kaip Florencijos miestą supranta, pažįsta ir kaip jamejaučiasi ten gyvenantys žmonės.
Antroji užduotis labiau moksliška – teko skaityti literatūrą apie tai, kaip žmonės gyvenamąją aplinka pritaiko sau – personalizuoja ją. Iš to turėjome parengti rašto darbą ir perzentaciją. Šiame dalyke labiausiai patiko darbas grupėse, kur kiekvienas jautėsi naudingas ir darė tai, ką geriausiai moka.

Finale, visas studijas vertinu gerai. Man patiko tai, kad Florencijos universitete daugiau laiko skiriama teorijai, literatūros nagrinėjimui (per studijų laikotarpį perskaičiau ir perverčiau daugiau profesinės literatūros nei per visus studijų metus iki tol), lyginant su VGTU. Žinoma, trūko italų kalbos žinių, bet tai jau asmeninė problema. Verta paminėti ir tai, kad Erasmus studentams dėstytojai netaiko nuolaidų ir žiūri į visus, kaip į lygius.

Apie ką dar verta papasakoti.

Vykstant į Italiją reikėtų pamiršti visus stereotipus apie šią šalį ir jos gyventojus. Žinoma, jie vistiek egzistuoja ir gali su jais susidurti, bet tai veikiau išimtis. Juos pamiršus bus lengviau. Pamiršk juos ir priimk viską taip kaip yra.

Aiškinimas, kur yra Lietuva… Kartais jis atsibosta, o kartais virsta smagia pramoga.

Deja, bet daug žmonių vis dar sieja mus su Rusija ir buvusia Sovietų sąjunga. O išaiškinti, kad nekalbame rusiškai ar lenkiškai, o turime savo unikalią kalbą dažnai dar sunkiau.

Visas viešasis transportas Florencijoje, tai autobusai ir viena tramvajaus linija. Bilietas visoms transporto priemonėms vienodas.

Kalbant apie visą Italiją, tai dažnausiai keliavome traukiniais. Taip pat išvystytas tarpmiestnių autobusų tinklas. Tolimesnei kelionei patarčiau rinktis pigių skrydžių oro bendroves. Iš esmės tai didžiausią dalį pinigų surydavo kelionės – transportas.

Pragyventi Italijoje nėra pigu. Žinoma, gaminant namuose ir per daug neišlaidaujant tai lengviau. Daug lemia ir reigionas bei miestas, kuriame gyveni. Florencija, deja, nebuvo pats pigiausias miestas, net gi vienas iš brangiausių. O kuo toliau į pietus tuo pigiau.

Streikai. Jie vyksta, bet problemų jie sukėlė tik vieną kartą.

Biurokratija. Apie ją nekalbėsiu, nes apie tai žino net tie, kas nebuvo Italijoje.

Problemų Italijoje nėra. Nebent jų nori ir pats jas išsikeli.

Italų kalbos mokėjimas. Būtinas. Kuo geriau mokėsi italų kalbą – tuo lengviau tau seksis. Žinoma, praverčia ir anglų kalba, ja gali susišnekėti daug kur. Ir nepamirškime gestų kalbos. Ko negali pasakyti – gali parodyti. Italai kalbėdami naudoja specifinius gestus, tačiau Florencijoje šis bendravimo bruožas nėra itin ryškus.

Su italais mus vienija tai, kad ir jie nepatenkiti savo valdžia ir sistema. Tačiau kaip ir mes jie be galo myli savo šalį, istoriją, tradicijas, kalbą ir niekada nepraleidžia progos tuo pasididžiuoti.

VGTU Architektūros fakulteto studentas Giedrius S.

Galbūt ir Tu nori pasidalinti savo patirtimi apie studijas Architektūros fakultete arba Erasmus studijas užsienyje. Susisiek su mumis ir tavo įspūdžiai atsidurs čia.

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s